Gegužės mėnesį Lietuvoje vykstantis tarptautinis poezijos pavasaris šventė šiais metais 45 metų jubiliejų. Hamburgą pasiekė ne vien  aidas šio festivalio, bet ir gryna poezija, kurią skaitė  poetai Birutė Bar, Donaldas Kajokas,  Alvydas Šlepikas. O bardas Edmundas Janušaitis savo sodriu vyrišku balsu, pritariant gitarai, dainavo savo eiles.  Poetai, atskleidę savo kūrybinio proceso paslaptis,  sukūrė  abipusio supratimo erdvę, kurią gitaros garsais ir švelniu balsu, dainuodamas Lietuvos poetų eiles, pripildė ir Hamburge gyvenantis Romas  Cegialis.

Dar vienas poezijos vakaras įvyko Hamburgo kameriniame teatre. Sveikinimo žodį tarė Hamburgo autorių susivienijimo pirmininkas Gino Leineweber ir kultūros atašė Rasa Balčikonytė.

Lietuvos poetai supažindino vokiečių auditoriją su savo kūrybos vertimais į vokiečių kalbą. Lyriniame vakare skaitė savo kūrybą ir Hamburgo poetai.

Susitikimai su Lietuvos poetais, kupini virpančio sėkmės džiugesio, sudėstę savitus ženklus, vis dar  tęsiasi atmintyje.

Birutė Marcinkevičiūtė – Mar

Džojos Barysaitės fotografija

Poetė gimė 1969 m. Kaune. Baigė J. Naujalio meno mokyklą, studijavo Sankt Peterburgo teatro, muzikos ir kinematografijos institute. Nuo 1993 m. – Vilniaus akademinio, vėliau – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė.
Debiutavo 1995 m. eilėraščių rinkiniu „Neišsiųsti laiškai“. 1999 m. išleido kelionės į Japoniją įspūdžiais paremtą esė knygą „Kokoro“, 2001 m. pasirodė antroji poezijos rinktinė „Solo“, o 2007 m. išleido dienoraščių iš kelionių po Rytų kraštus knygą „Cinamonu kvepiantys namai“.
Taip pat sukūrė libretą vaikų operai „Paukštė“, kino scenarijų trumpametražiniam filmui „Neparašytas laiškas“ (Šatrijos Raganos gyvenimo ir kūrybos motyvais), inscenizacijas autoriniams monospektakliams – pagal M. Duras autobiografinį romaną „Meilužis“ (2001) bei pagal Sofoklio „Antigonę“ (2003). 2004 m. parašė pirmąją savo pjesę „Grimo opera“;

2005 m. – monopjesę „Poetė“ S. Nėries dienoraščių ir kūrybos motyvais.
B. Marcinkevičiūtės poezija versta į anglų, vokiečių, estų ir kitas kalbas.
Šiuo metu poetė gyvena Vilniuje.

Kritikų atsiliepimai:

[...] Sunku patikėti, kad pragmatiškoje šio amžiaus pabaigoje, apnuoginusioje žmogų iki pasišlykštėjimo, iki ciniško nihilizmo, vis dar netikinčioje, kad Dievas nemirė ir yra gyvas žmoguje, kad kruvinai plėšraus amžiaus pabaigoje stovi mergaitė ir tiki, kad švelnumui yra paklusnūs visi.

Taip prasideda ir taip gyvena tikra ir didelė poezija, kuri pasitiki tyliu ir svariu žodžiu… Robertas Keturakis // Palydimasis žodis Birutės Marcinkevičiūtės knygoje „Neišsiųsti laiškai“. Vilnius, 1995

Kūryba

[iš visų gyvenimų]
iš visų gyvenimų –
prisimenu vieną rudenį
to rudens atminty –
žvelgiu pro sulytą langą
tame lange –
matau nusidriekusį kelią
ant to kelio –
randu įspaustą pėdą
toje pėdoje –
pastatau namus
tuos namuos –
pasodinu vaikystės papartį
tame papartyje –
susapnuoju švytintį žiedą
ant to žiedo –
regiu nukritusį lašą
tame laše –
atpažįstu seną veidą
tame veide –
išgirstu savo balsą…

Japonė (iš ciklo „Kaukės“)

lauksiu –

kol ašaros mano pakibs
šerkšno lašais ant medžių

lauksiu tavęs
po mėnuliu baltuoju

žąsys išskris
ant drobės nakties išlikę

mažos senutės išeis
į kalnus numirt ———–

ir aš išeisiu –
bet grįšiu

šimtamete pušim tavo kelio
šmėkla mylėtos moters…

Donaldas Kajokas

Džojos Barysaitės fotografija

Poetas, eseistas g. 1953 m. Prienuose. Baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Kurį laiką dirbo gimnastikos treneriu, Literatūros muziejuje, vėliau „Nemuno“ žurnalo skyriaus redaktoriumi. Debiutavo 1980 m. eilėraščių knyga „Žeme kaip viršūnėmis“, be poezijos rinkinių, yra parašęs kelias esė knygas.
D. Kajokui 1992 m. paskirta Jotvingių premija, 1995 m. tapo Poezijos pavasario laureatu, 1999 m. apdovanotas Nacionaline premija.
Kūryba versta į anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, rusų, lenkų, suomių, vengrų, gruzinų, ukrainiečių, latvių, slovėnų ir kt. kalbas.
Šiuo metu gyvena ir dirba Kaune.
Bibliografija
Lietaus migla Lu kalne : [esė]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. 477 pp.
Žeme kaip viršūnėmis: [eilėraščiai]. Vilnius: Vaga, 1980
Lapkritis veidrodyje: [eilėraščiai]. Vilnius: Vaga, 1985
Tylinčiojo aidas: [eilėraščiai]. Vilnius: Vaga, 1988
Komentarai: [esė]. Vilnius: Vaga, 1990
Žuvusi avis: [eilėraščiai]. Vilnius: Vaga, 1991
Drabužėliais baltais: [eilėraščiai]. Kaunas: Nemunas, 1994
Meditacijos: [poezijos rinktinė]. Vilnius: Vaga, 1997
Dykinėjimai: [esė]. Vilnius: Regnum, 1999
Mirti reikia rudenį: [eilėraščiai]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000
Karvedys pavargo nugalėti: [eilėraščiai]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005
Kazašas: [romanas]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007
Apie palenkta galva
Gaudyti kuo grynesnę poetinę vibraciją“ – taip „Autoriaus žodyje“ („Meditacijos“) Kajokas apibrėžia svarbiausią principą. Ar galima sakyti – poetinį principą? Taip, nes ir mintis išauga iš galvojimo, kad pasaulyje veikia vibruojanti dvasinė energija, kad žmogus, nuolat tobulinantis save kaip instrumentą, yra jos pasiekiamas, užgaunamas.

Kūryba

Virš kopų ramus teka mėnuo

virš kopų
ramus
teka mėnuo
taip
tuščia
many
daug vietos
šiam
vaizdui

Žydų melodija

lengvas ūkanotas lapas
sopulingai sopulingai
leidžias dykvietėj ant sniego
leidžias dykvietėj ant sniego
nusileidžia smuikas

Vyras ir moteris

tu pamirši mane tu pamirši mane tu pamirši
ir už tai nenumirsi mielasis už tai kad pamirši nemirsi

aš pamiršiu tave aš pamiršiu tave aš pamiršiu
ir nemirsiu vienatine mano gal vien tik todėl ir nemirsiu

Klegėdami išniro jie iš vėjo

klegėdami išniro jie iš vėjo
priėjo
girgždančius mirties vartus
praėjo

ir
– o dangau –
to net nepastebėję nuklegėjo

Alvydas Šlepikas

Ričardo Šileikos fotografija, 2006

Poetas, prozininkas. gimė 1966.01.27 Videniškiuose, Molėtų raj.
Baigė Vilniaus konservatoriją (1990 m. aktoriaus, 1992 m. režisieriaus spec.). 1995–1999 m. redagavo “Literatūrą ir meną”. Šiuo metu – šio savaitraščio redakcijos darbuotojas ir Nacionalinio dramos teatro aktorius.
Nuo 1998 m. – LRS narys.
Režisieriaus diplomą rankose laikiau 1994 m.
Dirbau Vilniaus mažajame teatre, kituose teatruose, o galiausiai įsidarbinau “Literatūroje ir mene”.
Tikiuosi, kad tai dar ne pabaiga.
P. S. Rašyti pradėjau dar vaikystėje, manau, kad tai – svarbiausias dalykas mano gyvenime.

Bibliografija
Taika tavo kraujui: poezija. – Vilnius: Scena, 1997.
Tylos artėjantis: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Lietaus dievas: novelės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
Publikacijos almanachuose:
Svetimi: poezija. – Vilnius: Vakarinės naujienos, 1994.
Sudarė:
Aleksandras Puškinas. Lyrika: eilėraščiai rusų ir lietuvių kalba. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999.

viskas tegrįžta atgal – žodžiai pavirsta į vėją
o vėjas į tylą
viskas tegrįžta atgal – tekila į mėlynasias agavas
vardai į lūpas, o ežerai vėl į
debesis

Kūryba

PRIEŠ AUDRĄ

vėjas                          pilnas
tamsiausios
tylos

UŽKALBĖJIMAS

Zorro (Gerardo Beltranui)
viskas tegrįžta atgal – vaisiai susitraukia į žiedus
į grūdus žolė
tesustoja ant savo stiebų nužudytos
cukrašvendrės
viskas tegrįžta atgal – žodžiai pavirsta į vėją
o vėjas į tylą
viskas tegrįžta atgal – tekila į mėlynasias agavas
vardai į lūpas, o ežerai vėl į
debesis

grifams reikia mėsos, o gyvatei pieno
rankoms reikia akmens, ašmenims ašmenų
vorui reikia rudens, o rudeniui vaisių
viskas tegrįžta atgal ir būna
kur būta, rudeniui reikia vandens, vandeniui lūgnės

viskas tegrįžta atgal – tesustoja ir ilsis

kirsk man į petį gyvate – petį aš atiduodu
kirsk man į ranką gyvate – ranką aš atiduodu
kirsk man į kepenis sese gyvate –
neškis mano plaučius ir stemplę
kojas mano ir mano liežuvį
šok man per petį laukine kate
šok man per burną laukine kate
šok per rankas man laukine kate –
viskas tegrįžta atgal – Zorro tegul pareina
viskas tegrįžta atgal – tegul jis sėdi už stalo
viskas tegrįžta atgal – lyžteli druską nuo rankos
viskas tegrįžta atgal – pasiimki ligas gyvate
viskas tegrįžta atgal nuovargį vore išgydyk
viskas tegrįžta atgal – kate paimk silpnumą
viskas tegrįžta atgal – grife atryk sveikatą

Edmundas Janušaitis

Bardas, poetas, rašomojo ir poetinio žodžio dermės ieškotojas gimė 1954m. Kaune. Įkvėpimo darbams sėmėsi iš vakarų literatūros ir muzikos lobyno. Yra artimas hipių ideologijai. Meilė ir laisvė kartu su asmenine patirtimi yra jo asmeninės kūrybos pagrindas. Nuo 1994 metų Lietuvos rašytojų sąjungos narys: 10 poezijos, 1 romano, dvigubo muzikinio DVD „Dabartyje“ ir CD „Vilties slenkstis“ autorius. Groja ir bendradarbiauja daugelyje muzikinių projektų. Yra jų organizatorius, dainų autorius ir atlikėjas bei ideologinis rėmėjas.
Credo: Gyvenk ir leis gyventi kitiems!
1983 metais baigė Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetą. Dirbo ekonomistu, buvo paskutinis LRS žurnalo “Nemunas” administratorius. Nuo 1994 m. – LRS narys.

Bibliografija:
Poezijos knygos:
Bumerangas, – Vilnius: Vaga, 1989.
Okupacija, – Kaunas: Keturi vėjai, 1992.
Anakonda, – Kaunas: Vaidoto Oškinio leidykla, 1993.
Zonos, – Kaunas: Vaidoto Oškinio leidykla, 1994.
Okupacija, – Kaunas: Vaidoto Oškinio leidykla, 1995.
Pauzė, – Kaunas: Vaidoto Oškinio leidykla, 1996.
Amalgama, – Kaunas: Nemunas, 1998.
Triptikas:
Ampulė, – Kaunas: Naujasisi laukas, 2001.
Situacija, – Kaunas: Naujasis laukas, 2002.
Zondas, – Kaunas: Naujasis laukas, 2003.
Ekvinokcija, – Kaunas: Nemunas, 2004.
Proza:
Dviejų romanas: Nuo Roko iki Abelio, – Kaunas: Naujasis laukas, 2005.
Muzika:
Dvigubas tikro garso DVD: Dabartyje, – Kaunas: Briedis ir Alfa Paurazas Kº, 2005.

Kūryba

LAIKO SLINKTIS / IŠKELIAUJANČIAM

Tu išnyksi trumpam
tarsi smilgos kotelis
akiraty

glostys baikščiai ruduo
sparčiai tolin
nubėgusias kelio akis

tu nejausi net kūno

vien ant skruostų lanksčiai
tau kaip niekad gyvai

supsis baltas
kelioninis mėnuo

VISAI KAIP VIENA / DU GYVENIMAI
I.
Šis pasaulis ne tavo
ir ne mano
jis perdaug sterilus
dūžta garsas
lyg kūdikio verksmas
ledinis
vakarėja tamsa
ir koralais minčių
taikiai kopia šviesa
iš bedugnės gilios
rudeninės
II.
Šis pasaulis ne tavo
ir ne mano
jis perdaug mobilus
čia žinutės
tik įvaizdžio tušas
dirbtinis
įdienoja tamsa
ir varvekliais svajų
krenta žemėn gaiva
nelyg ryškis erdvės
begalinės

Tekstą parengė Jutta Noak