Itališkos impresijos lietuviško TEATRIUKO vaidinime Hamburge
Lėtas ir apsiniaukęs šiais metais pavasaris Hamburge. Dar niūresnis jis būtų, jei ne TEATRIUKO gastrolės gegužės 13 dieną, Šeštinių ketvirtadienį. Kaip ryškus saulės spindulys, kaip gaivus vėjo gūsis mus atgaivino ir pradžiugino trijų jaunų ir išradingų aktorių iš Lietuvos atvežta programa! Pirmojoje programos dalyje Teatriuko aktoriai supažindino mus su keliaujančiu prekybininku iš Italijos, kuris savo dukrai kiekvieną vakarą sekdavo pasakas telefonu. Ne apie Jonuką ir Grytutę ar Miegančiąją Gražuolę ir kitas, o tokias, kokių mes dar niekad negirdėjom: vieną vakarą – painią pasaką, kitą vakarą – keistą, ar baisią, pasaką apie Nieką ir pasaką apie Viską ir netgi – gardžią… O kadangi liūdnos pasakos nebuvo, tai juokėsi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji! Ar jau esate kada nors tapę virduliu su kunkuliuojančiu vandeniu, ar žinote, kaip atrodo scenoje godumas ir nepasotinamas apetitas? Ar teko laikyti rankose ilgą ilgą telefono laidą, jungiantį tėtį su dukra per visą žemės rutulį? Netrūko ir muzikos, dainelių. Ir visa tai mums parodė ir suvaidino tik trys aktoriai: Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas, Arturas Varnas.
Vaidinimui pasibaigus, vaikai ir jų tėveliai buvo pakviesti į foje veikiantį užkandžių ir gardumynų bufetą. Už vaišes aukojo, kas kiek norėjo ar galėjo. Taip tarsi praktiškai buvo realizuota bendrumo ir draugiškumo dvasia, kuria aktoriai mus užkrėtė scenoje.
Antrojoje programos dalyje Teatriukas palepino suaugusius Juozo Erlicko dainomis. Poetiškomis ir juokingomis. Kas negirdėjo šių dainų, tas taip ir nesužinos, kad ruduo yra… kiauras, o baltoji okupacija – tai lietuviška žiema… Aktoriai uždavinėjo klausimus vaikams nuo scenos, padrąsindami juos mąstyti lietuviškai ir poetiškai, atrasti savyje kūrybinius pradmenis. Lituanistinės mokyklėlės mokytojoms tai buvo gera proga šio bei to pasimokyti! Visus sujungė žaidybinė ir betarpiška dainų nuotaika.
Paibaigus pasirodymui, niekas neskubėjo stotis ir palikti salės. Dar norėjosi išsaugoti atsiradusią nuotaiką, pabūti kartu. Ir aktoriai tuoj vėl sugrįžo iš užkulisių, suteikdami galimybę su jais pabendrauti, paprašyti autogramos, pasidalinti įspūdžiais. Tarsi nebeliko barjero, skiriančio aktorius nuo žiūrovų. Šis ir kiti Teatriuko pasirodymo momentai ilgai liks visų ir ypatingai mažųjų dalyvių atmintyje, sulaukusių lietuviško muzikinio spektaklio Hamburge. Be abejonės, jie neliko nesižavėję lietuvių kalbos skambesiu teatro scenoje toli už Lietuvos ribų.
Artūras ir Lolita Panceriai
Hamburgas
Daugiau informacijos rasite čia http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/lietuviskas-spektaklis-visai-seimai-pradziugins-lietuvius-ir-vokietijoje.d?id=32146175

