Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga. Brangiausi žmonės ima ir palieka,
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa ir atminty gyvi išlieka…

Aštuoni kupini dešimtmečiai praėjo, širdy gerumo neužgniaužė
Ir jis, išsaugotas tarp vėjų – visus mus šildys, tarsi laužas…

Įkopusio į 84 -ousius gyvenimo metus, 2010 metų liepos 12 dieną, užgeso visų mūsų gerbiamo ir mylimo bendruomenės nario

Mykolo Lipšio širdis.

Netekome gero draugo, bičiulio, linksmo ir svetingo žemaičio, išmintingo patarėjo, sumanaus pagalbininko. Mykolas Lipšys buvo vienas iš seniausių bendruomenės narių, aktyviai ją kūręs, stiprinęs, rėmęs ir neapleidęs iki pat savo gyvenimo pabaigos.Velionis buvo tikras savo gimtojo krašto patriotas, lietuviškų tradicijų palaikytojas, aktyviai skatinęs jaunimą įsitraukti į lietuvišką veiklą. Toks Mykolas ilgai išliks mūsų prisiminimuose.

Nuoširdžiai užjaučiame žmoną Teresę, dukrą Aureliją, sūnų Bernardą, anūkus  Johannes ir David bei kitus artimuosius

Gedulingos pamaldos “Requiem” ir atsisveikinimas su mirusiuoju įvyko liepos 20 dieną, 10 val. Rom.- Katalikų Maria – Grün  bažnyčioje, Schenefelder Landstraße 3, 22587 Hamburg. Tą pačią dieną Velionis palaidotas Siebeneichen miestelyje ( už Schwarzenbek’o), artimųjų rate, jaukiose kaip gimtinės kapinėlėse.

Ilsėkis viešpaties ramybėje

Hamburgo LB valdyba