HAMBURGO L I E T U V I A I – hamburgas.de

Vasario 16 minėjimas

Sergio Bruno — Fri, 03 Feb 2012 21:22:45 +0000

Mieli tautiečiai,

maloniai kviečiame Jus ir Jūsų artimuosius į

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTINĮ MINĖJIMĄ

kuris vyks 2012 m. vasario 18 dieną, šeštadienį,

Bürgersaal Wandsbek salėje, Am Alten Posthaus 4, 22041 Hamburg

vasario_16_kvietimas_2012

Lauksime Jūsų atvykstant!
Hamburgo apylinkės valdyba

HLB valdybos pakeitimai

Sergio Bruno — Thu, 02 Feb 2012 20:12:15 +0000

Informuojame, kad nuo š.m. sausio 30 d. Rimas Baliulis nebėra HLB valdybos narys.
Dėkojame Rimui už jo darbą ir džiaugiamės, kad mes ir toliau bendradarbiausime, organizuojant vasario 16 d. minėjimo šventę bei kitus Hamburgo lietuvių bendruomenės renginius.

HLB valdyba

Copernicus Stipendium – Studieren in Deutschland

Sergio Bruno — Wed, 18 Jan 2012 19:37:52 +0000

Sehr geehrte Damen und Herren,

der Verein Copernicus bittet Sie, die Werbung für das Stipendienprogramm an Interessenten weiterzuleiten. Anbei erhalten Sie die Anforderungen an das Copernicus Stipendium. Die Bewerbungsfrist ist am 01.03.2012.

Copernicus e.V. fördert osteuropäische und zentralasiatische Studierende durch die Vergabe von einsemestrigen Studienstipendien in Berlin, Hamburg und München.

Getragen wird der gemeinnützige Verein von Studenten, Absolventen und jungen Berufstätigen. Neben dem Studium an einer deutschen Universität absolvieren die Stipendiaten ein mehrmonatiges Praktikum und werden von Mentoren begleitet. Das Stipendium wird über Stiftungsgelder, Spenden und Patenschaften finanziert. Ein besonderer Aspekt des Copernicus Stipendienprogramms ist die Unterbringung und Verpflegung der Stipendiaten in Gastfamilien.

Mit freundlichen Grüßen

Copernicus e.V.

i.A. Diana Zhamakochyan

Vorstandsvorsitzende Copernicus Berlin e.V.

Copernicus_German-English-Russian-Polish
Copernicus_Werbung für Stipendium
Copernicus_Werbung Studieren in Deutschland

Kalbėti su akcentu – modernu

Sergio Bruno — Wed, 18 Jan 2012 07:25:36 +0000

Asta Borusevičiūtė

Kai sykį Hamburgo autobuso vairuotojas, išgirdęs Teresę Lipšienę kalbant lietuviškai, paklausė, kokia tai kalba, jos akys tiesiog suspindo. Atrodo, moteris to klausimo tik ir telaukė. Per kelias minutes lietuvė sugebėjo išpasakoti viską apie lietuvių kalbą, jos unikalumą ir Lietuvą. Per beveik 70 Vokietijoje praleistų metų ji priprato pasakoti apie šalį, kuri ilgus metus dažnam europiečiui atrodė tik pramanas be įrodymo žemėlapyje.

Šeima kalba lietuviškai

Nedidelio ūgio, tačiau net ir peržengusi aštuntą dešimtmetį kupina energijos. Tvarkingai sušukuotos žilos garbanos, ant kaklo – gintariniai karoliai: net, jei ir nereikia išeiti į žmones. Lietuvą palikusi būdama penkiolikos, kai su šeima traukėsi paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis, dar ir šiandien lietuviškai kalba be jokio akcento.

„Kalbos nevalia pamiršti. Ją būtina branginti, juk ji tokia unikali, – paaiškina. – Mes su vyru Mykolu, tikru žemaičiu, namie tik lietuviškai kalbėjome.“ Lietuviškai kalba ir su savo vaikais: Aurelija Birute ir Bernardu Vytautu, gimusiais ir savo gyvenimą sukūrusiais Hamburge.

Savo vaikams visada pasakojo apie Lietuvą, laikėsi lietuviškų tradicijų, kol vieną dieną devynmetis sūnus, grįžęs iš mokyklos, nusivylęs paklausė: „Mama, kodėl man pasakoji apie šalį, kurios net nėra žemėlapyje.“ Pasirodo, berniukas, išdidžiai prisistatęs klasei esąs lietuvis, buvo išjuoktas, nes niekas apie tokią šalį negirdėjo, o ir žemėlapyje jos nerado. Net pati geografijos mokytoja.

„Nuo tada Bernardas nebesistengė kalbėti lietuviškai. Nors jis viską supranta, tačiau lietuviškai jo kalbant nebeišgirsi“, – apgailestauja T.Lipšienė.

Astos Borusevičiūtės nuotrauka

Demonstracijos Hamburge

Priesakus, kad sava kalba – ypač svarbu, ponia Teresė bandė perduoti ir kitiems tautiečiams. Apsigyvenusi Hamburge, ji mokė lietuvių kalbos kitų lietuvių vaikus, tuomečiam klebonui Venclovui Šarkai padėjo rūpintis lietuvių mokykla.

Besisukdama lietuvių bendruomenės gyvenime ji susipažino ir su būsimuoju vyru Mykolu. Svetimiems vaikams laiko nebeliko, nes reikėjo auginti savuosius. Šiems užaugus, moteris perėmė aštuoneriems metams Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkės vairą.

„Tai buvo ypatingi metai, – šiandien mena T.Lipšienė. – Blokada, nepriklausomybės paskelbimas, Sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje, tuomet sekė Latvijos ir Estijos nepriklausomybės.“ Kai visa Lietuva kovojo ir išsikovojo nepriklausomybę, šiems įvykiams liko neabejingi ir Hamburge gyvenantys lietuviai.

„Tiesiog sėdėti ir stebėti įvykius negalėjome. Norėjosi šaukti visam pasauliui – mes laisvi“, – pasakoja moteris. Taip ir darė: ėjo į Hamburgo gatves su plakatais, skelbiančiais apie Baltijos šalių nepriklausomybę, demonstravo prie Rusijos konsulato blokados laikais. Ir į sausio 13-osios įvykius Vilniuje Hamburgo lietuviai taip pat reagavo.

„Nesvarbu, kad buvo sekmadienis, sugebėjome leidimą iš policijos gauti ir išėjome į Hamburgo centrą. Kas su vaikų vežimėliaisais, kas su plakatais. Latviai ir estai prisidėjo. Net vokiečių prisijungė“, – džiaugėsi pavykusia taikia demonstracija pašnekovė. Jie norėję tik atkreipti visų dėmesį, ir tai pavyko – Lietuvos įvykiais susidomėjo vietinė spauda.

Pasitinka vaikystės klevas

Kur kas liūdnesne gaida jos balsas suskamba paklausus, kada paskutinį kartą lankėsi Lietuvoje. „Paskutinį kartą buvau 2004-aisiais. Labai norėčiau į Lietuvą, bet sveikata nebeleidžia. Norėčiau grįžti į savo Kelmės kraštą, Kelmės bažnyčią aplankyti“, – mintimis į gimtinę grįžta moteris.

Pašnekovė puikiai prisimena ir 1944-ųjų birželį, kai šeima nebeturėjo kito kelio – tik bėgti iš Lietuvos. Apie tą naktį ji pasakoja kiek netikėtai – su romantikos gaidele. „Šilta birželio naktis… Trečia valanda… Mėnesiena… Ir mes su visa manta – iš kamino ištrauktais lašiniais, papjautomis antimis, į maišus sukrauta patalyne, penki vaikai, tėvai ir močiutė. Tikrai buvo romantiška“, – paauglei naujas gyvenimo vingis neatrodė labai dramatiškas.

Iš Jurbarko Nemunu persikėlę į kitą krantą, kurį laiką gyveno Lenkijoje, tuomet persikėlė į Hamburgą. Ir į Lietuvą grįžo tik 1984-aisiais. „Kaip suspaudė širdį, kai savo kaime radome tik vieną sodybą, o ten, kur kažkada prabėgo mano ryškiausios vaikystės dienos, – linguojantį vienišą klevą ir apžėlusius pamatus“, – ilgai lauktą akimirką prisiminė moteris.

Brangiausias daiktas

T.Lipšienė neslepia: puoselėti savo krašto kultūrą ir kalbą svetimoje šalyje nėra lengva, tam reikia užsispyrimo. „Mūsų šeimoje švenčiamos Kūčios, sekame įvykius Lietuvoje, rudenį stebėjome Europos krepšinio čempionatą, vardija moteris ir juokaudama priduria: Ir kasdien verdu sriubą – šį įprotį atsivežėme iš Lietuvos.“

Ilgesį gimtinei Hamburgo lietuvė stengiasi malšinti net paprastomis sulkmenomis – kad ir lietuviška duona bei rūkyta dešra. „Visada randu, kas man jų parveža“, – šypsosi moteris ir čia pat pasakoja apie jai brangiausią daiktą – tautinį drabužį, kurį kadaise pasisiuvusi pati.

„Pirkau audinį gabalais ir pati siuvausi. Tuomet mokėjau didelius pinigus – 300 vokiškų markių“, – pasakoja lietuvė, be širdžiai brangiausio drabužio nepraleidžianti nė vieno lietuvių renginio Vokietijoje.

Atsisveikindama T.Lipšienė pripažįsta: šaknis ji jau seniai įleido Hamburge, tačiau, kaip sako pati, lietuvis, kad ir kurioje svetimoje šalyje gyventų, yra ir liks svetimas. „Tik blogai aš nesijaučiu, net jei vokiškai vis dar kalbu su akcentu. Juk kalbėti su akcentu – modernu“, – šypsosi moteris.

Straipsnis is "Kauno Dienos" http://kauno.diena.lt

Hamburge svečiavosi keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius

Sergio Bruno — Wed, 18 Jan 2012 07:19:42 +0000

Po šešių didžiųjų avantiūriškų kelionių senais automobiliais, iš kurių reportažai sulaukė didžiulio susidomėjimo, kelionė į Hamburgą keliautojams ir žurnalistams Martynui Starkui ir Vytarui Radzevičiui egzotika gal ir nekvepėjo. Tačiau Vokietijos uostamiestyje jų laukė didžiulis gerbėjų būrys. Sausio viduryje Hamburgo lietuvių bendruomenė suorganizavo susitikimą su keliautojais, kurių nuotykiai prie ekranų pritraukia lietuvius visuose pasaulio kampuose.

Nuotraukos ir gyvas, humoru pagardintas pasakojimas iš M. Starkaus ir V. Radzevičiaus lūpų prailgti susitikimui neleido. Nuoširdūs, kaip ir jų kelionių reportažai bei dvi išleistos knygos („Šilko kelias“ ir „Tuk tuk Indija“). Darniai papildantys vienas kitą – nenuostabu, nes jie ne tik geri draugai nuo studijų laikų, bet ir kartu įveikę 37 tūkstančius kilometrų. O tai juk visas Žemes ritulys! „Ko reikia geram bendrakeleiviui? Gero humoro jausmo, tolerancijos, kantrybės ir supratimo, kad kelionėse pykčiams laiko švaistyti neapsimoka“, dalijosi patirtimi keliautojai.

Salėje buvo galima girdėti: „Ech, ir aš su jais norėčiau važiuoti“. Vargu, ar jų ekipaže būtų tiek vietos visus norinčius sutalpinti. Tačiau susitikimo metu buvo suteikta galimybė – laimėti knygą iš jų kelionių. Keturiems Hamburgo lietuviams labai pasisekė.

Hamburgo lietuvių tautinių šokių ratelis

Sergio Bruno — Thu, 12 Jan 2012 21:03:21 +0000

Dėmesio!
Hamburgo lietuvių tautinių šokių ratelis ieško norinčių smagiai pašokti merginų ir vaikinų, kurie mielai sudalyvautų Vasario 16 šventei skirtoje programoje.
Susitinkame pirmadienį ir ketvirtadienį miesto centre. Prašom kreiptis tel.: 0163 631 85 41 arba rašyti Lina.Jahn {at} gmx(.)net ar aliciabaliulis {at} gmx(.)net.

Lauksime Jūsų!

Ausbildung m/w – Kaufmann/frau für Spedition und Logistikdienstleistung

Sergio Bruno — Tue, 10 Jan 2012 19:15:33 +0000

Logistik ist Wirtschaftsfaktor, Jobmotor und Zukunftsbranche zugleich – HANSEFRIGO ist eine international tätige Fachspedition für Lebensmittel-Kühltransporte Wir suchen zum

01. August 2012

einen Auszubildenden m/w – Kaufmann/frau für Spedition und Logistikdienstleistung Aufgrund unserer expansiven Entwicklung in die baltischen Länder sind Sie unser Wunschkandidat, wenn Sie neben Deutsch und Englisch auch Litauisch sprechen.
Sie sollten mindestens einen mittleren Bildungsabschluss haben, sowie Teamgeist und Belastbarkeit mitbringen.

Fühlen Sie sich angesprochen?

Antje Rusche freut sich auf Ihre vollständigen Bewerbungsunterlagen, bevorzugt per Email

Hansefrigo Spedition GmbH
Wragekamp 3
22397 Hamburg
arusche {at} hansefrigo(.)com">arusche {at} hansefrigo(.)com

Konkursas: užduok savo klausimą keliautojams.

Sergio Bruno — Sun, 08 Jan 2012 22:11:16 +0000

Kviečiame Jus, Jūsų draugus ir artimuosius į pirmąjį 2012 metų HLB valdybos organizuojamą renginį – susitikimą su nenuilstančiais keliautojais iš Lietuvos.

Dėmesio! Ta proga mes skelbiame įdomiausio ir originaliausio klausimo mūsų svečiam Martynui Starkui ir Vytarui Radzevičiui konkursą. Galėsite laimėti prizą – vieną iš keliautojų knygų!

Siųskite savo klausimus į klausimas {at} hamburgas(.)de iki sausio 13 dienos.

Nugalėtoją paskelbsime per renginį sausio 14 dieną.

Tad skubėkite!

Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius svečiuojasi Hamburge!

Sergio Bruno — Mon, 02 Jan 2012 09:16:05 +0000

Svečiuose pas mus nenuilstantys Lietuvos keliautojai -

žurnalistas, buvęs radijos stoties M-1 laidų vedėjas, Martynas Starkus

ir sporto laidų žurnalistas Vytaras Radzevičius

Senais automobiliais įveikti tūkstančius kilometrų – toks pagrindinis jų kelionės tikslas!

2007 m. – nuo Vilniaus iki Mali sostinės Bamako, 2008 m. – 10 tūkstančių kilometrų Šilko kelias (Vilnius-Teheranas-Taškentas) ir išmaišyti Indijos keliai. Vėliau sekė nuotykių ekspedicijos Šiaurės Amerikoje ir Kinijoje. Paskutinis maršrutas – Pietų Amerikoje.

Kiekviena kelionė virto dokumentiniais filmais, kuriuose užfiksuoti smagiausi keliautojų nuotykiai: “Pagaminta Kinijoje“, “Šilko kelias“, “Mylių Amerika“, “Afrika.Lt“, “Kartą Pietų Amerikoje”. Dviejų kelionių įspūdžiai ir nuotykiai suguldyti į knygas: “Šilko kelias” ir „Tuk tuk Indija“.

O dabar Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius svečiuojasi pas mus!

Kviečiame Jus, Jūsų draugus ir artimuosius į susitikimą !

Dėmesio: už patį įdomiausią ir originaliausią klausimą galėsite laimėti prizą – vieną iš keliautojų knygų! Tad ruoškitės!

Dalyvavimas nemokamas.

Veiks gėrimų baras!

HLB valdyba

Gerumo pamoka

Sergio Bruno — Tue, 27 Dec 2011 22:07:24 +0000

Šiemet su vaikais ne tik kalbėjomės apie žiemą ir artėjančias Kalėdas, ne tik svajojome apie kalėdines dovanas ir ne tik ruošėmės Eglutės šventei, bet ir kartu su vaikų tėveliais bei Hamburgo bendruomenės valdybos nariais pasveikinome daugiavaikę Užpalių kaime gyvenančią šeimą. Pasveikinome ne tik savo piešiniais ar šventiniais atvirukais, bet ir konkrečiomis dovanomis. Pasidomėję kuo Jūratės ir Eugenijaus Keraminų globojami vaikai domisi, paruošėme kiekvienam vaikui konkrečią dovaną. Mėgstantiems piešti vaikams pakavome molbertą , spalvotus pieštukus, spalvinimo knygeles, skaitantiems – knygas, mažyliams – dėliones, mašinas, stalo žaidimus, kitokius žaislus. Surinkome nemažai naujų ir dėvėtų drabužių, avalynės, aišku, netrūko ir kalėdinių saldumynų. Visas dovanas tvarkingai supakavome ir nuvežėme į Hamburgo maltiečių ordino sandėlius. Mokyklos kalėdinė siunta į Lietuvą nukeliavo pačiu laiku – Keraminų šeimyna jau išpakavo dovanas ir parašė mums gražų padėkos laišką (žr. žemiau). Labai norime tikėti, kad ši gerumo pamoka taps tradicinė, kad kitąmet vėl ją pakartosime.

Visi, norintys paremti sunkiai besiverčiančių šeimų vaikus, gali tai daryti nelaukdami nei Kalėdų nei Velykų. Daugiau informacijos: www.vaikusvajones.lt

Mielieji,
sunku ir apsakyti kokie dėkingi Jums visiems esame! Su Jūsų pagalba naujomis spalvomis nušvito mūsų Kalėdos. Nuoširdžiausiai sveikiname ir Jus su Kristaus gimimo švente. Dabar, jai jau praėjus, linkime dar geriau ir prasmingiau nugyventi metus, kad kiekviena diena būtų vis stipresnis žingsnis link dvasinės palaimos, kitų šv. Kalėdų – vieningiausio laiko metuose. Nenorėtume žarstytis žodžiais, nes juk ne jie, o darbai yra reikšmingiausi.

Kalbant apie darbus, esame labai Jums dėkingi už tai, dėl ko vaikų akyse matėme tiek džiaugsmo. Visų pirma, jie labai džiaugėsi drabužiais, avalyne. Viskas tiko. Na, o svarbiausia – dovanėlės buvo tiesiog nuostabios! Kiekvienas be galo džiaugėsi ypatingais daiktais, rastais po eglute – viskas buvo puiki staigmena. Taigi, labai jums dėkojame, kad mūsų Kalėdos buvo be galo džiaugsmingos, tikimės, kad jūsiškės taip pat.

Belieka jums palinkėti šiltai ir su nauju polėkiu pasitikti naujus – 2012 metus. Tegu drakonas praskrieja sukeldamas kuo mažiau rūpesčių, blogos nuotaikos, negiamų emocijų ir suteikdamas kasdienybei šviežumo.

Su nuoširdžiausiais linkėjimais,

Keraminų šeimyna